Palangoje buvome dviese su Kristoferiu, tėtis darbavosi Vilniuje. Ir jam buvo patikėta siaubingai svarbi užduotis - paslapčia papuošti kambarį, kaip mėgsta Kristoferis. Viską supirkau iš anksto, sudėjau matomoje vietoje, nuoseklia tvarka, parašiau detalią instrukciją :) Kad mums grįžus, vaikui būtų staigmena. Kristoferis dievina staigmenas! Ir tikrai pavyko puikiai - apie 50 didelių spalvingų balionų, pririštų visur, kur tik įmanoma, ir tiesiog gulinčių ant grindų, gražiai supakuota dovana (irgi kruopščiai paruošta ir paslėpta dar iki išvažiavimo į Palangą) stovi vidury kambario. Kristoferis buvo sužavėtas :) Kiek kartais nedaug reikia tam, kad suteiktum vaikui laimės!
Dovanų Kristoferis gavo... robotą :) Didelį, gražų. Labai apsidžiaugė ir ilgai su juo žaidė, net kelias dienas :) Žinojome, kad ilgai nežais, nes vis tik jis labai primityvus (ir dar vokiškai kalba, kas pasirodo mums su Giedrium visiška problema - jei šnekėtų angliškai, būtų bent įmanoma suprasti), bet vis tiek nupirkome - vaikas turėjo tokią svajonę :) Tegul stovi kamputyje - netrukdo. Naktį, kai visi užmigo, ruošiau dar vieną staigmeną - tortą-robotą :)
O sekmadieniui paruošiau dar vieną staigmeną. Ilgai rinkausi, kur gi švęsti tą gimtadienį, kad būtų įdomu. Prieš tai du metus iš eilės švęsdavome vaikų kambariuke, bet jau iš jo išaugome, reikėjo naujovių. Pastebėjau, kad Kristoferis labai mėgsta lipdyti. Mėgsta tiesiog laikyti rankose molį, plastilimą, Play Doh, jį minkyti, spaudyti. Visai neseniai ir netikėtai pradėjo kurti - kažkokius sudėtingus monstriukų veidukus, su sudėtingomis smulkiomis detalėms, vien tik savo fantazijos ir noro vedinas. Ir radau galimybę atšvęsti gimtadienį keramikos dirbtuvėse.
Sukvietėm draugus, ir šventė prasidėjo :) Iki paskutinės akimirkos nesakėme, kur važiuojame, Kristoferis labai jaudinosi :)
Tai buvo pats puikiausias gimtadienis! Šeimininkai - mieli nuostabūs žmonės, Kristoferis iškart su jais susidraugavo (o jis labai atsirenka žmones), labai įdėmiai klausėsi patarimų, pamokymų ir į juos atsižvelgdavo. Pirmiausia visi kartu (ir vaikai, ir tėveliai) kočiojome molio lakštus, spaudėme formeles, kaip sausainiams, ir visaip puošėme tas figūrėles, rašėme palinkėjimus. Vėliau šeimininkai iš jų sulipdė nuostabią didelę lėkštę, ją gražiai nuglazūravo ir išdegino. O vėliau vaikučiai galėjo lipdyti, ką norėjo. Kristofeis lipdė avinuką šeimininkės Sigitos pamokomas, paskui jis lipdė slieką, paskui monstrą, paskui jau nebežinau ką :D
Nebuvo įmanoma sustabdyti :) Šeimininkai nustebo, kaip tokio amžiaus vaikutis gali tiek ilgai išlaikyti dėmesį, ir taip įsitraukė į procesą. Tiesiog žmogus atrado tai, kas jam tikrai patinka. Šiaip ne taip, paprašius, kad įdėtų molio su savimi namo, atplėšėme (nes reikėjo spėti bent tortą suvalgyti iki šventės pabaigos :)).
Gimtadienis gavosi labai vykęs. Visiems vaikams ir suaugusiems labai patiko, o dar ir darbelių išsinešėm, ir gražią lėkštę su draugų palinkėjimais ir papuošimais gavome.
Kristoferis pareiškė, kad "Mes čia lankysime". Ką nutarėme ir padaryti, nes mes abu susižavėjome procesu, šeimininkais ir galimybėmis. Lankysime abu :)
O toliau sekė torto valgymas. Nereikia nė sakyti, kad tortas jubiliatui labai patiko. Ir forma, ir visais tais saldainiais, kuriais jis buvo papuoštas. Jie labai patiko visiems vaikams, ir kaip paprastai ir būna, buvo nuvalgyti akimirksniu :)
Vėliau siekė pramogos kieme. Buvo ir kasdieninių Kristoferio pramogų:
Ir paprasta vaikiška pramoga - muilo burbulai, kurie VISADA tinka ir suteikia vaikams daug džiaugsmo:
Ir kaipmat buvo atrasta puiki čiuožykla:
Pasibaigus oficialiai daliai, su viena drauge dar nuėjome pasivaikščioti mieste. Kristoferis žinoma, kad nepraleido fontano :) Šitame dar nesimaudė, naujiena :)
Šventė gavosi tikrai nuostabi... Visi grįžome labai laimingi, su dovanomis, naujais robotais ir nauju pomėgiu - keramika. Į tą studiją tikrai dar grįšime ne vieną kartą :)
Su gimtadieniu, mano mylimuk! :-*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą