Maudynės!

Šiandien - šilta ir saulėta maudynių diena. Tiksliau, nepaisant to, kad saulė buvo kaitri ir netgi sugebėjome truputį nudegti, maudytis tokiame lediniame vandenyje gali tik Kristoferis. Na, ne toks jau jis ir ledinis iš tikrųjų, įbridus visai šilta ir malonu, bet aš mėgstu LABAI ŠILTĄ vandenį :) Aš ne ruonis :)

O Kristoferis ir vėl sugalvojo naujų pramogų (tiesiog nuostabu, kaip vaikai moka atrasti džiaugsmą, arba sukurti jį iš nieko, arba lygioje vietoje, kur atrodo viskas taip įprasta ir nieko nesugalvosi, sukuria visiškai naują neregėtą nematytą ir visiškai vežantį dalyką!)

Ta kūdra, kurioje vyko maudynės, apsupta medžiais, krūmais ir bruzgynais, ir tik kur ne kur yra daugiau ar mažiau patogūs nusileidimai prie vandens. Tai atrakcija buvo tokia: jis plaukia vienas nuo vieno nusileidimo iki kito. O aš einu krantu jo pasitikti, ir per bruzgynus net visiškai jo nematau. Bet puikiai girdžiu :) Jis dažnai pasitikrina, ar š vis dar ten :) Buvo smagu, plaukiojo geros pusantros valandos, ir nepavargsta gi :) Su tuo žieduku jaučiasi vandenyje kaip delfinas, o kai nori pailsėti, gali tiesiog plūduriuoti, pasidėjęs veidą ant krokodilo snukio :)

O vakare sugalvojo naują žaidimą. Išsikasė iš dugno didelį akmenį, mėtė jį į kūdrą, o paskui ieškojo po vandeniu. Ir turėjo atrasti BŪTENT TĄ PATĮ akmenį, nesvarbu, kiek tai užtrukdavo. Buvo smagu :) Pilnos akys laimės, kai pavykdavo. Tiesa, po vakarinių maudynių, kai jis maudėsi vienintelis, žmonės nelipo į tokį šaltį, teko nešti namo visiškai suledijusį mėlyną vaiką. Nes nešant nors kiek šilčiau :)

Vakare atradome Madagaskarą. Vis dėlto, filmai yra vertingas dalykas vaikams (su sąlyga, jeigu jie geri). Verčia susimąstyti, daug ką suprasti. Didelį įspūdį padarė tai, kad Aleksas žiūrėjo į kitus gyvūnus kaip į potencialią mėsą. Daug minčių ir klausimų kilo, ir vėlgi, po vieno filmo peržiūrėjimo vaikas jau nebe tas, kuris buvo prieš pusantros valandos, jo požiūris į pasaulį jau kitoks, jis daug daugiau visko suvokia, daug kas pasikeitė...

Pasakiškas poilsis Miko sode

Šiandien - mūsų didžiojo nuotykio diena :) Ilgai lauktas išvykimas į draugo Miko sodą (ačiū jam :)). Jis draugiškai atidavė mums raktus ir leido pagyventi - puikus nemokamas kaimo kurortas vasaros įkarštyje - kas galėtų būti geriau! Jausmas, tarsi išvažiuojame į didelę kelionę, kažkur  toli, rimtai, į nematytas kvapą gniaužiančias vietas. Ši išvyka, šios trumpos ramios atostogos mums labai svarbi. Tikimės praleisti daug laiko lauke, smagiai, aktyviai, daug ir kokybiškai bendrauti, atsipalaiduoti, atrasti neįprasto kaifo rodos kasdieninėje paprastoje veikloje (nors tai tik man atrodo paprasta, vaikams viskas yra nepaprasta ir smagu). O kiek ruošiausi šiai kelionei, kiek darbų skubėjau pabaigti, kad niekas netrukdytų ir galima būtų dėl nieko nesijaudinti. Kiek svarbių daiktų, žaislų įtraukiau į sąrašą, kad tik nepamiršti nieko svarbaus!

Tačiau kaip jau tapo įprasta paskutiniu metu, diena prasidėjo nuo robotų :) Jų vis daugėja, ištisas robotų miestas. Šiandien Kristoferiui šovė geniali idėja padaryti važiuojantį robotą, pakeitus paprastas detales į detales su ratukais. Ką jis sėkmingai ir įgyvendino. „Robotas atvažiuoja į robotų taisyklą, ir...“ išvažiuoja jau "suapgreidintas" :)  Robotai iš tikrųjų žavingi.

Kai robotai pasitaisė, pasiūliau pažaisti kompiuterinius žaidimus, kol deduosi daiktus kelionei ir užbaiginėju paskutinius reikalus. Tai mėgstamiausia Kristoferio veikla namuose, ir toks pasiūlymas visada suveikia.  Bet šįkart buvo pasakyta: ne, viskas, važiuojam jau greičiau :) Teko padidinti apsukas, iš ko išėjo dviguba nauda – krovėme daiktus kartu, smagiai bendraudami ir dar labiau įsijausdami į momento svarbumą :) Susirinkome, atrodo, pusę namų – visko gi reikia :)

Kai atvykome, pasižiūrėjau į tą gražų prižiūrėtą kiemą ir negalėjau patikėti ir atsidžiaugti, kad jis visas mūsų kelioms dienoms, tiek, kiek tik panorėsime! Iškart puolėme pilti vandenį į baseiną (gal dar spės sušilti) ir deginti malkas kepsninėj. Sugalvojau naują atrakciją – lydyti marshmallows. Kaip man patinka išgalvoti naujas pramogas! Kristoferiui būna tiek džiaugsmo iš mažų dalykų! (Reikia jų išgalvoti gerokai daugiau, juk šiais laikais tai tikrai labai lengva, resursų yra, patirčių ir blogų pilnas internetas, reikia tik truputį pajudint užKAPAlį , kaip sako Kristoferis :)

Išbuvome kieme visą dieną. Vanduo buvo toks šaltas, kad net Kristoferiui netiko maudytis, bet juk prie baseino, kur yra žarna su vandeniu, veiklos galima rasti, kiek tik nori :) O taip pat mes turime naują augintinį – delfiną,  taip pat naują čiužinį (niekada nebūčiau sugalvojus jo pirkti, bet pernai Maximoje per išpardavimą pardavinėjo po 2 litus, kas aš tokia, kad nepirkti tokiom sąlygom :D) Jam pūsti netgi įveikėm sudėtingą ir netgi grėsmingai atrodantį pūtimo agregatą (kelis kartus perklausiau ar TIKRAI matė, jog Mikas BŪTENT SU ŠITUO DAIKTU anąkart pūtė čiužinį :)). Taip pat atidirbome savo buvimą čia – nuoširdžiai laistėme sodą, apžiūrėjome krūvelę išrautų piktžolių, sumestų prie medžių, ir nusprendėme, kad tai puikiai sueis už komposto krūvą (Kristoferis visą dieną kiekvieną žolelę ar surastą nukritusį obuolį tvarkingai nešė ten). Rinkom sraiges dešimtim ir mėtėm už upelio (nes Mikas sakė, kad jos jam viską suėda), žaidėm iešmų svaidymą, piktų robotukų gadinimą iešmais, ir dar seną dėdę, kuriam taip sunku eiti, kad turi pasiremti dviem iešmais, po vieną kiekvienoj rankoj.

Dar  užsidegėm visas žvakes, kiek tik turėjome, nesvarbu, kad diena, užtad jas galima užpūsti ir uždegti iš naujo n+k kartų (beje, storos lauko žvakės, kai ji gerai įsidegusi, nepavyksta užpūsti netgi intensyviai pūčiant dviese, tenka gesinti akmenėliu) O paskui dar galima uždeginėti viską, kas tik dega, jeigu jau degtukai atsidūrė rankose :)

Mikas leido mums naudotis žolelėmis, kurių darže tikrai daug. Pasidarėme arbatos, Kristoferiui labai patiko rinkti žoleles arbatai, vis klausė, ar gali nubėgti atnešti dar vieną šakelę ir įmesti į arbatinuką.  Arbata gavosi pasakiška. Mėtos, medetkos, citrinmėtės ir kažkas ten dar toks violetinėm gelytėm, reikia paklausti Miko, ar tai išvis arbatai :) Šviežia, kvapni, gaivi, pasaka... Net Kristoferis gėrė, tik su daug medaus :D O jis nemėgsta visko, kas su mėtomis  ;) Buvo labai gera, ramu, malonu, atsipalaidavau... :)

Galiausiai, visiškai prisisotinę lauku, išėjome žiūrėti filmų. Pažiūrėjome net du – Ice Age 2 ir Wall E. Ice age patiko, bet didelio įspūdžio nepadarė. Didžiausia susijaudinimą Kristoferiui sukelia momentai, kai kas nors ką nors gelbėja, kyla pavojus. Vaikai gi dar nežino, kad dažniausiai filmukuose viskas baigiasi gerai, viską priima labai rimtai. Bet dažniausias Kristoferio klausimas buvo – kada gi dar rodys tą žiurkę (kuri yra iš tikro voverė, bet na žiurkė ir viskas :D).  Ji - mėgstamas Kristoferio personažas, nors filmą žiūrėjome šiandien pirmą kartą. Netgi  minkštą žaislą tokį turime, nes na labai-labai reikėjo :)

 O Wall E padarė didelį įspūdį. Pirmiausia - juk tai apie robotą, o robotai, kaip žinia, niekada neapleidžia favoritų pozicijų. O  dar - ten daug jausmų, gelbėjimų, įtemptų momentų, graži draugystė, meilė, gerumas. Stebėjau, į ką vaikutis reaguoja labiausiai. Labai jaudinomės pabaigoje, ar pavyks pataisyti robotuką, ir labai išsigandome abu, kad jis jau bus nebe tas geraširdis ir neįprastas Wall E, o tiesiog  įprasta šiukšlių rinkimo mašina..  Bet jis prisiminė, jis atsigavo! Jis tikras! Kalbėjomės apie tą filmą dar ilgai, nors akys Kristoferiukui jau lipo, balsas pasikeitė. Jau akys pusiau užmerktos, tyli, migdosi ir staiga: „O kodėl?...“  Ir dar vieną epizodą iš filmo reikia aptarti :) Galiausiai užmigo, galvodamas apie jį, ir gal netgi sapnuoja tą mielą robotuką :) Mano meilė... :)